Paskolos neišdirbus 4 mėnesių (be darbo stažo)

Paskolos neišdirbus 4 mėnesių – tai finansinė paslauga, kurios metu kredito įstaiga teoriškai galėtų suteikti paskolą asmeniui, neturinčiam minimalaus reikalaujamo darbo stažo dabartinėje darbovietėje. Tačiau praktikoje kredito įstaigos Lietuvoje reikalauja bent 4 mėnesių nepertraukiamo darbo stažo dabartinėje darbovietėje kaip vienos iš būtinų sąlygų paskolai gauti, siekdamos užtikrinti skolininko pajamų stabilumą ir sumažinti kredito riziką.

Kodėl nesuteikiamos paskolos be darbo stažo?

Finansų įstaigos reikalauja minimalaus darbo stažo prieš suteikdamos paskolą dėl keleto svarbių priežasčių, susijusių su rizikos valdymu ir atsakingo skolinimo principais. Darbo stažas yra vienas iš pagrindinių rodiklių, leidžiančių prognozuoti asmens pajamų stabilumą ateityje ir įvertinti, ar jis galės laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

• Bandomojo laikotarpio rizika – daugelyje įmonių taikomas 3-4 mėnesių bandomasis laikotarpis, per kurį tiek darbdavys, tiek darbuotojas gali lengviau nutraukti darbo santykius; kredito įstaigos vengia suteikti paskolą asmeniui, kuris dar nėra perėjęs šio laikotarpio.
• Pajamų stabilumo įrodymas – ilgesnis darbo stažas vienoje darbovietėje rodo, kad asmens pajamos yra stabilios ir tikėtina, kad tokios išliks ir ateityje, kas yra esminė sąlyga paskolos grąžinimui užtikrinti.
• Profesinio patikimumo įvertinimas – gebėjimas išlaikyti darbą ilgesnį laiką rodo asmens profesinius įgūdžius, atsakingumą ir patikimumą, kas netiesiogiai gali būti siejama ir su atsakingu finansinių įsipareigojimų vykdymu.
• Atsakingo skolinimo principų laikymasis – Lietuvos banko nustatyti atsakingo skolinimo principai reikalauja, kad kredito įstaigos įvertintų asmens gebėjimą grąžinti paskolą, o darbo stažas yra vienas iš svarbių kriterijų šiam vertinimui.
• Reguliavimo reikalavimai – finansų įstaigos privalo laikytis griežtų rizikos valdymo standartų, o minimalaus darbo stažo reikalavimas yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti šių standartų laikymąsi.

Šie veiksniai kartu lemia, kad finansų įstaigos visada reikalauja minimalaus darbo stažo kaip būtinos sąlygos paskolai gauti, siekdamos apsaugoti tiek save nuo blogų paskolų rizikos, tiek ir klientus nuo pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų.

4 mėnesių darbo stažas – būtina sąlyga paskolai gauti

Lietuvos kredito rinkoje 4 mėnesių nepertraukiamas darbo stažas dabartinėje darbovietėje dažnai nustatomas kaip minimali riba, kurią asmuo turi atitikti, kad galėtų pretenduoti į įvairias kredito paslaugas. Šis laikotarpis nėra atsitiktinis – jis glaudžiai susijęs su Lietuvos darbo teisėje nustatytu maksimaliu 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu ir suteikia papildomą laiko atsargą kredito rizikos vertinimui.

Keturių mėnesių laikotarpis leidžia finansų įstaigoms įsitikinti, kad potencialus skolininkas jau sėkmingai perėjo bandomąjį laikotarpį savo darbovietėje ir turi stabilias darbo pozicijas. Tai reiškia, kad jo darbo sutartis tapo labiau apsaugota, o atleidimo rizika sumažėjo, palyginti su bandomuoju laikotarpiu, kai darbo sutartis gali būti nutraukta žymiai lengviau.

Tačiau svarbu suprasti, kad skirtingos finansų įstaigos gali taikyti skirtingus minimalaus darbo stažo reikalavimus. Pavyzdžiui, didesnių sumų paskoloms, tokioms kaip būsto paskolos, bankai gali reikalauti ilgesnio darbo stažo – 6 mėnesių ar net metų.

Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad reikalavimai darbo stažui gali skirtis priklausomai nuo darbo sutarties tipo. Asmenys, dirbantys pagal neterminuotą darbo sutartį, paprastai vertinami palankiau nei tie, kurie dirba pagal terminuotą sutartį, nepriklausomai nuo darbo stažo trukmės. Taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims gali būti taikomi kitokie reikalavimai – jiems dažnai reikia įrodyti, kad jų veikla tęsiasi bent 12 mėnesių ar ilgiau.

Nors 4 mėnesių darbo stažo reikalavimas gali būti nepatogus tiems, kurie neseniai pakeitė darbą ar tik pradėjo dirbti, jis yra būtinas įrankis kredito įstaigoms, siekiančioms užtikrinti atsakingą skolinimą ir apsaugoti tiek save, tiek ir potencialius skolininkus nuo finansinių rizikų.

Pajamų vertinimas – svarbu ne tik darbo stažas, bet ir oficialios pajamos

Nors minimalus darbo stažas yra svarbi sąlyga paskolai gauti, vien jo nepakanka – lygiai taip pat svarbios yra ir gaunamos pajamos, ypač jų dydis, oficialumas ir reguliarumas. Finansų įstaigos, vertindamos potencialaus skolininko galimybes grąžinti paskolą, atlieka išsamią pajamų analizę, kuri apima daug daugiau nei tik darbo stažo trukmės patikrinimą (paskolos be pajamų vertinimo Lietuvoje negali būti suteikiamos).

Visų pirma, kredito įstaigos vertina tik oficialias, deklaruotas pajamas – tas, kurios yra atspindėtos darbo sutartyje, pervedamos į banko sąskaitą ir nuo kurių mokami mokesčiai. „Vokeliuose” gaunamos ar kitaip nedeklaruojamos pajamos, net jei jos yra didelės ir reguliarios, negali būti įtrauktos į kreditingumo vertinimą, kadangi finansų įstaigos negali patikrinti šių pajamų teisėtumo ir tęstinumo. Lygiai taip pat nesuteikiamos ir paskolos bedarbiams, kurie neturi oficialių pajamų ir reikalingo darbo stažo.

Be to, svarbus yra ir pajamų dydžio santykis su prašomos paskolos suma. Lietuvoje įprasta praktika, kad mėnesinė paskolos įmoka neturėtų viršyti 30-40% asmens mėnesinių pajamų. Tai reiškia, kad net jei turite reikalaujamą darbo stažą, bet jūsų pajamos yra nedidelės, galite pretenduoti tik į mažesnę paskolos sumą.

Dar vienas svarbus aspektas yra pajamų reguliarumas ir tipas. Pastovios mėnesinės pajamos pagal neterminuotą darbo sutartį yra vertinamos palankiau nei kintamos pajamos, gaunamos pagal terminuotą sutartį ar iš projektinės veiklos. Papildomos pajamos, tokios kaip dividendai, nuomos pajamos ar kitos investicinės veiklos generuojamos pajamos, taip pat gali būti įtrauktos į kreditingumo vertinimą, tačiau dažniausiai tik kaip papildomas, o ne pagrindinis pajamų šaltinis.

Taigi, nors darbo stažas yra svarbus kriterijus kredito įstaigoms, ne mažiau svarbus yra ir pajamų kokybės bei kiekybės vertinimas. Abu šie kriterijai – darbo stažas ir pajamos – yra glaudžiai susiję ir kartu sudaro vieną iš esminių paskolos gavimo sąlygų, kurias reikia atitikti norint sėkmingai gauti finansavimą.

Kas dar įeina į mokumo vertinimą?

Finansų įstaigos, atlikdamos potencialaus skolininko mokumo vertinimą, analizuoja daug daugiau aspektų nei tik darbo stažą ir pajamas. Kompleksinis mokumo vertinimas apima įvairius finansinius ir nefinansinius veiksnius, kurie padeda susidaryti išsamų vaizdą apie asmens gebėjimą ir norą laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

• Kredito istorija – vienas svarbiausių vertinimo kriterijų yra asmens kredito istorija; finansų įstaigos tikrina, ar asmuo anksčiau turėjo paskolų, ar jas grąžino laiku, ar buvo vėlavimų, ar turi neigiamų įrašų kredito biurų duomenų bazėse (Paskolų rizikos duomenų bazėje, „Creditinfo” ir kt.).
• Esami finansiniai įsipareigojimai – vertinama, kokius finansinius įsipareigojimus (paskolas, lizingą, vartojimo kreditus, išperkamosios nuomos sutartis ir kt.) asmuo jau turi ir kaip jie veikia bendrą finansinę padėtį.
• Išlaidų struktūra – analizuojama asmens išlaidų struktūra, įskaitant būtinąsias išlaidas (būsto išlaikymas, komunalinės paslaugos, maistas, transportas) ir diskrecines išlaidas (pramogos, kelionės ir kt.).
• Šeimyninė padėtis – vertinama, ar asmuo turi išlaikytinių, kitų šeimos narių pajamos, bendra namų ūkio finansinė situacija, kuri gali paveikti gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus.
• Turimas turtas – ypač didesnių paskolų (būsto, verslo) atveju vertinamas asmens turimas turtas, kuris gali būti panaudotas kaip užstatas arba papildomas finansinis saugumo rezervas.
• Amžius ir išsilavinimas – nors tai nėra pagrindiniai kriterijai, amžius ir išsilavinimas taip pat gali būti vertinami kaip veiksniai, netiesiogiai veikiantys asmens finansinį stabilumą ir karjeros perspektyvas.
• Būsto situacija – vertinama, ar asmuo turi nuosavą būstą, ar nuomojasi, kokios yra susijusios išlaidos; tai svarbu nustatant disponuojamas pajamas po būtinųjų išlaidų.
• Profesinė sritis ir perspektyvos – kai kurios profesijos ar darbo sritys gali būti vertinamos kaip stabilesnės ar perspektyvesnės nei kitos, o tai gali turėti įtakos bendram kreditingumo vertinimui.

Visų šių veiksnių kompleksinis įvertinimas leidžia finansų įstaigoms susidaryti išsamų vaizdą apie potencialaus skolininko finansinę situaciją ir priimti pagrįstą sprendimą dėl paskolos suteikimo, jos dydžio ir sąlygų, užtikrinant atsakingą skolinimą ir mažinant riziką tiek kredito įstaigai, tiek pačiam skolininkui.