Paskolos be pajamų vertinimo

Paskolos be pajamų vertinimo – tai hipotetinė finansinė paslauga, kai kredito įstaiga suteiktų paskolą netikrindama ir nevertindama skolininko pajamų dydžio, pastovumo ir šaltinių. Praktikoje tokios paskolos nėra teikiamos licencijuotų finansų įstaigų Lietuvoje, nes jos prieštarautų atsakingo skolinimo principams ir teisės aktų reikalavimams.

Kodėl nesuteikiamos paskolos be pajamų vertinimo?

Kredito įstaigos visada vertina potencialių skolininkų pajamas, nes tai yra vienas svarbiausių kriterijų, leidžiančių užtikrinti tiek skolininko, tiek kredito įstaigos interesus sudarant sandorį. Pajamų vertinimas padeda išvengti situacijų, kai asmuo prisiima finansinius įsipareigojimus, kurių negali įvykdyti.

• Teisinis reguliavimas – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas ir Lietuvos banko nutarimai įpareigoja kredito davėjus įvertinti vartotojo pajamas ir kreditingumą prieš suteikiant paskolą.
• Atsakingo skolinimo principai – finansų įstaigos privalo laikytis atsakingo skolinimo principų, kurie reikalauja išsamiai įvertinti skolininko galimybes grąžinti paskolą.
• Rizikos valdymas – kredito įstaigos siekia apsisaugoti nuo blogų paskolų ir nuostolių, todėl pajamų vertinimas yra pagrindinis jų rizikos valdymo įrankis.
• Vartotojų apsauga – pajamų vertinimas padeda apsaugoti vartotojus nuo perteklinio įsiskolinimo ir finansinių sunkumų, kurie gali kilti prisiėmus per didelius finansinius įsipareigojimus.
• Reguliavimo institucijų priežiūra – Lietuvos bankas atidžiai stebi, kaip kredito įstaigos laikosi atsakingo skolinimo reikalavimų, ir gali taikyti sankcijas už jų nesilaikymą.

Visos licencijuotos finansų įstaigos Lietuvoje privalo kruopščiai vertinti klientų pajamas prieš suteikdamos paskolas, todėl pasiūlymai gauti paskolą be pajamų vertinimo yra arba klaidinanti reklama, arba požymis, kad susiduriate su nelegaliu ar nesąžiningu kredito teikėju.

Pajamų vertinimas – būtinas

Pajamų vertinimas yra neatsiejama ir esminė kreditingumo vertinimo dalis, kuri leidžia kredito įstaigoms nustatyti, ar potencialus skolininkas galės laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Išsamus pajamų įvertinimas yra raktas į atsakingą skolinimą ir skolinimąsi.

• Mokėjimo galimybių nustatymas – pajamų dydis ir stabilumas tiesiogiai veikia asmens galimybes laiku mokėti paskolos įmokas.
• Paskolos dydžio nustatymas – kredito įstaigos nustato maksimalų galimą paskolos dydį atsižvelgdamos į asmens pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus.
• Pajamų ir išlaidų balansas – vertinamas ne tik pajamų dydis, bet ir jų santykis su būtinosiomis išlaidomis, kad būtų užtikrinta, jog po visų mokėjimų asmeniui liks pakankamai lėšų pragyvenimui.
• Pajamų šaltinių diversifikacija – vertinama, ar asmuo turi vieną ar kelis pajamų šaltinius, kas gali paveikti jo finansinį stabilumą netikėtų pokyčių atveju.
• Pajamų istorija ir tęstinumas – analizuojama, kiek laiko asmuo gauna pajamas iš dabartinio šaltinio ir kokia tikimybė, kad jos bus gaunamos ateityje.

Išsamus pajamų vertinimas yra fundamentali atsakingo skolinimo dalis, užtikrinanti, kad kredito įstaigos suteiks paskolas tik tiems asmenims, kurie turi realias galimybes jas grąžinti, taip apsaugant tiek save, tiek skolininkus nuo finansinių sunkumų.

Paskolos be oficialių pajamų gauti nepavyks

Lietuvos finansų rinkoje egzistuoja griežti reikalavimai, reguliuojantys paskolų teikimą, ir jie vienareikšmiškai reikalauja oficialaus pajamų patvirtinimo. Neoficialios ar nedeklaruotos pajamos, nesvarbu kokio dydžio jos būtų, negali būti įtrauktos į kreditingumo vertinimą, todėl asmenys, neturintys oficialių pajamų, susiduria su neperlipama kliūtimi siekdami gauti paskolą. Dėl šios priežasties negali būti suteikiamos paskolos bedarbiams ar kitiems asmenims, kurie neturi oficialių pajamų.

Lietuvos bankas, kuris prižiūri finansų įstaigas šalyje, reikalauja, kad visos kredito įstaigos tikrintų potencialių skolininkų pajamas per oficialius šaltinius – Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) duomenų bazę, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemą arba reikalautų oficialių pajamų pažymų iš darbdavių. Šis reikalavimas taikomas visoms paskolų rūšims, pradedant nuo mažų kreditų ir baigiant didelėmis būsto paskolomis.

Finansų įstaigos negali priimti neoficialių pajamų įrodymų, tokių kaip grynieji pinigai, nedeklaruotos verslo pajamos ar užsienyje gautos pajamos, kurios nėra deklaruotos Lietuvoje. Tokios pajamos nėra įtraukiamos į kreditingumo vertinimą, nepriklausomai nuo jų dydžio ar reguliarumo.

Jei susiduriate su situacija, kai jūsų pajamos yra neoficialios, pirmasis žingsnis siekiant pagerinti savo galimybes gauti paskolą būtų šių pajamų įteisinimas – darbo sutarties sudarymas, individualios veiklos registravimas ar verslo įkūrimas. Tik tada, kai pajamos bus oficialios ir deklaruotos, galėsite kreiptis dėl paskolos į licencijuotą finansų įstaigą.

Kas dar įeina į kreditingumo vertinimą?

Nors pajamų vertinimas yra vienas svarbiausių kreditingumo vertinimo elementų, finansų įstaigos analizuoja ir daugelį kitų veiksnių, kurie padeda nustatyti potencialaus skolininko gebėjimą ir norą laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Šie papildomi kriterijai leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą apie asmens finansinę situaciją ir patikimumą.

• Kredito istorija – analizuojama asmens praeities elgsena grąžinant paskolas ir vykdant kitus finansinius įsipareigojimus; patikrinama informacija Paskolų rizikos duomenų bazėje ir kitose kredito biurų sistemose.
• Turimi finansiniai įsipareigojimai – vertinama, kokius finansinius įsipareigojimus (paskolas, lizingą, išperkamąją nuomą) asmuo jau turi ir kaip jie veikia jo finansinę padėtį.
• Disponuojamas turtas – kai kuriais atvejais, ypač didesnių paskolų atveju, vertinamas asmens turimas turtas, kuris gali būti panaudotas kaip užstatas arba rodo gerą finansinę padėtį.
• Išlaidų struktūra – analizuojama, kokias būtinąsias išlaidas asmuo turi (būsto išlaikymas, komunaliniai mokesčiai, transportas, maistas) ir kiek lėšų lieka po jų padengimo.
• Darbo stažas ir stabilumas – vertinama, kiek laiko asmuo dirba dabartinėje darbovietėje ir kokia yra jo karjeros istorija, kas gali nurodyti pajamų stabilumą ateityje (paskolos neišdirbus 4 mėnesių vienoje darbovietėje Lietuvoje negali būti suteikiamos).

Kompleksinis visų šių veiksnių įvertinimas leidžia finansų įstaigoms susidaryti išsamų vaizdą apie potencialaus skolininko finansinę būklę ir patikimai prognozuoti jo gebėjimą grąžinti paskolą, taip užtikrinant saugias ir atsakingas skolinimo praktikas.

Kodėl neverta ieškoti kredito be pajamų vertinimo?

Pasiūlymai gauti kreditą be pajamų vertinimo gali atrodyti patrauklūs tiems, kurie neturi oficialių pajamų arba nori paslėpti savo tikrąją finansinę padėtį, tačiau tokio pobūdžio paslaugos kelia rimtų rizikų ir dažnai pasirodo esančios apgaulės arba nelegalios veiklos dalis. Bandymas apeiti įprastus kredito vertinimo procesus gali turėti rimtų neigiamų pasekmių.

Pirmiausia, Lietuvoje veikiančios licencijuotos finansų įstaigos privalo laikytis Lietuvos banko nustatytų atsakingo skolinimo reikalavimų, kurie apima privalomą pajamų vertinimą. Todėl pasiūlymai suteikti paskolą be pajamų vertinimo beveik visada yra nelicencijuotų, neteisėtai veikiančių subjektų, kurie nesilaikytų ir kitų vartotojų apsaugos reikalavimų, tokių kaip sąžiningos palūkanos ar aiškios sutarties sąlygos.

Antra, tokios paskolos dažnai yra susijusios su nesąžiningomis ir net lupikavimu prilyginamomis palūkanomis, slepiamais mokesčiais ir agresyviomis skolų išieškojimo praktikomis. Šios praktikos gali greitai priversti skolininką pakliūti į užburtą skolų ratą, iš kurio sunku ištrūkti.

Trečia, bendradarbiavimas su nelicencijuotais kredito teikėjais kelia riziką tapti pinigų plovimo ar kitų finansinių nusikaltimų dalyviu, kas gali sukelti teisinių problemų. Be to, tokie kredito teikėjai dažnai nesilaiko duomenų apsaugos reikalavimų, todėl jūsų asmeninė ir finansinė informacija gali būti panaudota netinkamiems tikslams.

Galiausiai, net jei pavyktų gauti paskolą be tinkamo pajamų vertinimo, tai reikštų, kad skolinamasi neįvertinus savo realių finansinių galimybių, kas ilgainiui gali sukelti rimtų finansinių sunkumų, įskaitant skolų išieškojimą, teismo procesus ir ilgalaikį neigiamą poveikį kredito istorijai.

Vietoj bandymų gauti paskolą be pajamų vertinimo, vertėtų ieškoti legalių alternatyvų finansinėms reikmėms tenkinti – pavyzdžiui, didinti oficialias pajamas, ieškoti valstybės paramos programų arba kreiptis pagalbos į artimuosius. Šie sprendimai, nors ir gali atrodyti mažiau patrauklūs trumpuoju laikotarpiu, yra daug saugesni ir naudingesni ilgalaikėje perspektyvoje.